išginti

1 išgiñti, ìšgena, ìšginė tr. 1. išvaryti: Mano tėvui tai kančia buvo, kad okupantai išgindavo visą kaimą prie tiltų, prie plentų [taisymo] P.Cvir. Vienus nugalabijo, kitus iš savo žemės išginė M. Valanč. | prk.: Rugiai išgena žoles iš dirvos Lk. Vienu papustymu tris pradalges išginiau . Ìšginiau grūdus iš šiaudų (iškūliau) Šts. Kailis, tik iš plaukų ìšgintas, dar batams nederės (trūksta rauginimo) Žd. Šokių natą įsidėk (įsidėmėk), ir išginsi ant klarnetos (išgrieši) Šts. 2. išvaryti gyvulius ar paukščius į ganyklą: Išgins, būdavo, didžiausią pulką žąsų į lauką, o pati miškan . Išgiñk galvijus į genesį, o iš ten nueis į ganyklą J. Išgiñs broliai bėrus žirgus, lankys mano kapelį JD1535. ^ Atminsi, kad kiaules išginsi Sim. Ką išginei, tą ir ganyk Jnš. | refl. tr.: Išsigìnę parugėn, pasiganėm Š. Anksti pašokdavom, karves išsigiñdavom Skr. 3. prk. plg. 1 ginti 5: Tinklas eina koją pakėlęs – par daug ìšgintas (praleidžia žuvis) Klp. \ ginti; antginti; apginti; atginti; daginti; įginti; išginti; nuginti; paginti; parginti; perginti; praginti; priginti; suginti; užginti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • išginti — išgiñti vksm. Išgiñk galvijùs į ganỹklą, žąsi̇̀s į laũką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išginti — 2 išgìnti, ìšgina, išgynė tr. 1. ginčijant ką nors laimėti: Aš išgyniau, kad mūs Lp. | refl.: Pisorius išsigynė pinigų BM32. 2. refl. atsiginti: Baisiai piktas šuva – vos išsigyniau Rs. 3. refl. atremti kaltinimą, neprisipažinti kaltu esant:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgintiniai — išgintìniai sm. pl. ? (2) kiaušiniai, kuriuos piemeniui duoda dovanų pirmą kartą pavasarį išginus laukan ganyti: Ar davė tau išgintìnių? Užp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apginti — 1 apgiñti, àpgena, àpginė tr. 1. J aplenkti. 2. į kurią nors vietą daugelį gvvulių privaryti: Ganyklą avimis apgiñti, avis ant ganyklos varyti, giñti KI229. Apginė karvėms visus mano padaržius ir nuganė Šts. 3. išginti gyvulius anksčiau už… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbruižti — išbrùižti tr. išvaryti, išginti: Išbrùišu iš namų už tokius darbus Vvr. Vaikus išbrùižiau iš daržo Grg. Vagį išbrùižti iš miesto, t. y. išginti J. bruižti; apibruižti; atbruižti; išbruižti; pabruižti; parbruižti; subruižti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvaryti — 1 išvaryti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L 1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antginti — 1 antgiñti, añtgena, añtginė (ž.) tr. 1. užvyti ką ant ko nors: Šuo katę ant trobos añtginė Vvr. 2. pavyti: Į kalną belipančią mane añčginė Vkš. ginti; antginti; apginti; atginti; daginti; įginti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apginti — 2 apgìnti, àpgina, apgynė tr. 1. išsaugoti, atremti puolimą: Klesti žemė, kurią mūsų rankos apgynė rš. Apgynė tėvynę nuo interventų sp. Apìgina Slm. | Aš apgyniau aną nuo vilko J. Papievis, nušokęs nuo prieklėčio, apgynė Puodžiūną nuo šuns… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvaryti — 1 apvaryti tr. 1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvaryk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atginti — 1 atgiñti, àtgena, àtginė tr. 1. nuo savęs tolyn nuvaryti: Kad aną šalin nuo savęs atgeni, jis apent grįžta pas tavęs P. 2. refl. atsivyti: Oniukė prikrito prie žemės pasiklausyti, bene atsigena BsPII83. 3. į kurią nors vietą nuvaryti gyvulius …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.